Šių profesijų labiausiai reikės gynybos pramonėje: ekspertų įžvalgos

Europa jau kelis pastaruosius metus reikšmingai didino investicijas į gynybos sritį. Europos gynybos agentūros (EDA) duomenimis, ES narės 2023 m. gynybai skyrė 279 mlrd. Eur – 40 proc. daugiau nei 2020 m. Ateityje šios sumos turėtų dar labiau didėti: greta augančių pavienių valstybių iniciatyvų, kovo pradžioje Europos Komisija pristatė net 800 mlrd. Eur dydžio Europos saugumo ir gynybos planą.

Tačiau Europos gynybos rinkos senbuvės bei nauji ir esami šio sektoriaus dalyviai Lietuvoje vis garsiau kalba apie kvalifikuotų specialistų trūkumą – tiek šiandien, tiek, juo labiau, dar sparčiau investuojant į šią sritį ateityje, rašoma „edON“ akademijos pranešime spaudai. Šis susirūpinimas iš esmės atkartoja Europoje jau ne pirmą dešimtmetį visose verslo srityse jaučiamą inžinierių ar informacinių technologijų specialistų stygių, bet gynybos sektoriuje jis tampa dar ryškesniu dėl itin greitai išaugusios paklausos, ribotų galimybių kliautis imigracija ir kitų priežasčių.

Daugiau kaip 60 formalių ir neformalių profesinio mokymo programų siūlančio „PMC | Profesijų meistrystės centro“ direktorė dr. Austė Kiškienė komentuoja, kad Lietuvoje ir visoje Europoje augantis dėmesys gynybai yra geras signalas darbuotojams, svarstantiems inžinerinę pakraipą. Kita vertus, ji pabrėžia, kad pokyčiai Europos saugumo sferoje turės įtakos ir su gynybos pramone iš pirmo žvilgsnio nesiejamoms specialybėms.

„Kiek kalbamės su rinkos dalyviais, gynybos pramonei šiandien aktualiausi inžinieriai, CNC frezuotojai, elektrikai, suvirintojai, įrangos priežiūros specialistai, tačiau darbo tikrai turės ir siuvėjai, santechnikai, logistai, medžio apdirbimo specialistai, slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai. Šių specialybių trūkumas gynybos pramonėje yra kompleksinė problema, kurią valstybės turės spręsti išvien su verslu ir ugdymo įstaigomis. Tačiau naujos Lietuvos ir Europos ambicijos yra aiškus signalas karjerą dar besirenkančiam jaunimui ir persikvalifikavimą svarstantiems suaugusiems – darbo techninėse ir inžinerinėse specialybėse tikrai nestigs, o šie įgūdžiai pravers tiek tradiciniame versle, tiek stiprinant šalies saugumą“, – sako A. Kiškienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gynybos pramonė visais laikais buvo siejama su aukščiausia pridėtine verte: naujausiomis technologijomis ir atitinkamomis specialistų kompetencijomis. Tai, A. Kiškienės teigimu, yra dar viena priežastis, kodėl išaugęs dėmesys gynybai ir naujos šios srities investicijos yra sveikintinos: darbo rinkoje atsirandanti aukščiausio lygio patirtis bei įgūdžiai galės būti sėkmingai pritaikomi ir kitose darbovietėse arba kuriant nuosavus verslus.

„Dabar pats laikas visos valstybės mastu investuoti ne tik į gynybos technologijas, bet ir į žmones ir jų kompetencijas, kurios yra ir bus aktualios krašto gynybai. Kritiškai svarbu užtikrinti, kad būtų kvalifikuotų žmonių, be kurių jokia technologinė pažanga neduos rezultatų. Kai tokių įgūdžių prireiks, jau nebus laikas mokytis. Idealiu atveju kiekvienas iš mūsų turėtume įgyti karinei situacijai reikalingų įgūdžių ar papildomą profesiją“, – sako A. Kiškienė.

Ateina iš civilinio pasaulio

Be inžinerinių specialybių, gynybos industrijai ne ką mažiau yra ir bus reikalingi informacinių technologijų, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, techninės įrangos projektavimo bei susijusių sričių profesionalai, sako gynybos ir saugumo ekspertas, gynybos rizikos kapitalo fondo „ScaleWolf“ vadovas ir „edON“ akademijos bei Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos (KSEA) sukurto Kibernetinio saugumo ir rizikų valdymo kurso lektorius Edvinas Kerza.

Jo skaičiavimais, tarp šiandien Lietuvoje veiklą vykdančių gynybos technologijų kūrėjų 60-70 proc. darbuotojų poreikio sudaro inžinerinės pakraipos specialistai: elektronikai, ryšių profesionalai, fizikai, fotonikai ir kt. Apie penktadalis darbo vietų yra programinės įrangos, IT, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir susijusiose sferose. Dar iki 10 proc. poreikio šiuo metu sudarytų medicinos ir chemijos pakraipų specialistai. Chemijos sritis, E. Kerzos vertinimu, ateityje turėtų dar didesnį potencialą Lietuvai koreguojant teisinę bazę – mūsų šalis jau turi didelių gamyklų ir atitinkamų kompetencijų, kurios teoriškai galėtų būti naudojamos plačiau.

„Kalbant apie gynybos sektorių, svarbu suprasti, kad tai visais laikais buvo inovacijų ir technologijų variklis, kurio vaisiai ilgainiui pasiekdavo ir civilinį pasaulį. Internetas, mikrobangų krosnelės, saulės akiniai, konservų dėžutės, GPS, marškinėliai, super klijai – visa tai pirmiausia buvo skirta kariuomenėms, kurios sau kylantiems iššūkiams spręsti ieško inovatyvių, mokslinių sprendimų. Atitinkamai, absoliuti dauguma talentų šioje srityje atsiranda iš „įprastų“ universitetų ar ankstesnių darboviečių. Pastebiu, kad prieš 3 metus suaktyvėjus karui prieš Ukrainą, daug civilių Lietuvoje ir pasaulyje susimąstė, kaip savo talentą, žinias ir patirtis galėtų nukreipti į gynybos sritį prisidedant prie įvairių priemonių, technologijų ir sistemų plėtros ar kūrimo“, – komentuoja E. Kerza.

Jis atkreipia dėmesį, kad jau ne pirmus metus Lietuva pakeitė savo požiūrį į civilio talento įtraukimą į gynybos sritį: tam tikri nauji įstatymai, didesnis kariuomenės atvirumas bei išaugusi prieiga prie kapitalo lėmė tai, kad mūsų šalyje pastebimai auga vietos ir netgi draugiškų šalių investicijos į naujų produktų kūrimą, bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir kt. O stiprėjančios ir toliau stiprinančios gynybos pramonės nauda ekonomikai ir mokslui, E. Kerzos teigimu, yra akivaizdi: atsirandančios aukščiausio lygio kompetencijos versle ir akademiniame pasaulyje leidžia kurti didelės pridėtinės vertės sprendimus tiek kariniam, tiek civiliam sektoriui.

„Apskritai Lietuva yra strategiškai teisingoje vietoje: esame vartai į Ukrainą, visą Baltijos regioną, netoli Vakarų rinkos ir partneriai, geros ir toliau gerėjančios darbo ir verslo sąlygos. Verslų, valstybės ir piliečių susidomėjimas gynyba yra sveikintinas ir perspektyvus: tai yra dar viena galimybė išpildyti pilietinę pareigą, kartu prisidedant prie šalies ir jos ekonomikos stiprėjimo, priešo atgrasymo ir inovacijų kūrimo“, – teigia E. Kerza.

Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos narė ir kita „edON“ akademijos kurso lektorė Renata Karpavičė pabrėžia, kad be minėtų kompetencijų, gynybos sektoriui ir kartu visam verslui itin aktualiomis tampa kibernetinio saugumo žinios.

„Kaip žmonių gyvenimai, taip ir valstybės skaitmenizuojasi ir persikelia į kibernetinę erdvę. Todėl kibernetinio saugumo žinios ir įgūdžiai yra esminiai, siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir karines sistemas nuo kibernetinių atakų. Tik stiprios kibernetinio saugumo kompetencijos leidžia šalims efektyviau reaguoti į kylančias grėsmes ir užtikrinti nacionalinį saugumą. Be to, kibernetinio saugumo inovacijos ir technologijų vystymas atveria naujas galimybes gynybos pramonės augimui ir konkurencingumui“, – komentuoja R. Karpavičė.

Jos teigimu, kibernetinio saugumo įgūdžiai yra vienodai svarbūs tiek verslo organizacijoms, tiek gynybos institucijoms, nes abi sritys susiduria su panašiomis kibernetinėmis grėsmėmis. Atitinkamai, pagrindiniai kibernetinio saugumo principai, tokie kaip grėsmių vertinimas, incidentų valdymas ir saugumo priemonių diegimas, yra aktualūs visiems, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus.

„Tad laiko investicijos į kibernetinio saugumo mokymąsi suteikia lankstumo karjeroje, leidžiant specialistams lengvai pereiti tarp civilinio ir gynybos sektorių“, – tvirtina KSEA narė.

Beje, civilių ir gynybos technologijų bei kompetencijų sinergiją netiesiogiai išduoda ir kurį laiką natūraliai augantis susidomėjimas bepiločių orlaivių (dronų) valdymu, kuris tampa itin aktualus šiuolaikinėje karyboje. „Drone Training School“ instruktorius Žydrūnas Zalieckas pasakoja, kad gebėjimai pilotuoti pirmo asmens vaizdo (FPV) ar fiksuoto sparno dronus, taip pat radijo ir video valdymo pradmenys, elektroninės kovos įgūdžiai bei bendras šios srities supratimas yra itin svarbios kompetencijos, kurias būtina toliau stiprinti šalies mastu.

„Šiuo metu išaugęs susidomėjimas FPV dronų kursais mūsų mokykloje rodo, kad vis daugiau žmonių atranda šią įdomią technologijos sritį. Mūsų kursuose studentai įgyja išsamių žinių apie FPV dronų anatomiją, supranta radijo ryšio subtilybes ir video perdavimo technologijas. Ypač svarbu yra dronų rinkimo pamokos, kurios leidžia kursantams suprasti, kaip surinkti ir konfigūruoti savo įrenginius. Be to, didelį dėmesį skiriame saugiam bepiločių orlaivių valdymui ir saugumo procedūrų laikymuisi, siekiant užtikrinti visapusišką mokymo ir skraidymo procesą“, – teigia Ž. Zalieckas.

Persikvalifikavimo svarba

„edON“ akademijos personalo vadovė Laura Mickevičienė komentuoja, kad iki šiol įvairius neformalius kursus naujoms skaitmeninėms kompetencijoms įgyti arba persikvalifikuoti gyventojai pirmiausia rinkosi norėdami neprarasti aktualumo darbo rinkoje arba joje pasiekti daugiau. Tad stiprinamas gynybos sektorius Lietuvoje ir visoje Europoje daliai žmonių gali tapti nauju dar vienu impulsu rinktis skaitmenines, technologines ir inžinerines kompetencijas.

„Stiprindama savo saugumą, Europa neišvengiamai modernizuos ir savo darbo jėgos kompetencijas, šitaip tapdama konkurencingesne ir kūrybingesne. IT infrastruktūra ir pažangiais technologiniais sprendimais remiasi iš esmės visas šiandienos verslas, todėl naujas impulsas, skatinantis domėtis, rinktis skaitmenines karjeras ar persikvalifikuoti, gali tapti naujų mūsų žemyno galimybių pradžia. Kalbant dar paprasčiau, tiesiog rinkoje atsiranda dar vienas stabilus, perspektyvus ir prasmingas „darbdavys“, dėl kurio sieti ateitį su technologijomis tampa dar racionaliau“, – teigia L. Mickevičienė.

Jos teigimu, būtent persikvalifikavimas gali tapti svarbiu talentų šaltiniu gynybos sektoriui: esamas žmogaus kompetencijas papildyti technologiniais ar skaitmeniniais įgūdžiais dažnai yra greičiau ar racionaliau nei paruošti specialistą nuo mokyklos ar universiteto suolo. Kita vertus, ji pabrėžia, kad gynybos sektorius darbo rinkoje neturėtų būti priešinamas su verslo poreikiais, nes dėl platesnės talentų pasiūlos anksčiau ar vėliau laimės visi.

„Lietuva dešimtmečius kalba apie kvalifikuotų specialistų poreikį, o jei augantis dėmesys gynybai ir saugumui žmonėms pagaliau taps stimulu rinktis paklausias specialybes, civiliai verslai tik apsidžiaugs ir padėkos“, – teigia L. Mickevičienė.

Šaltinis: Delfi